Daug metų mes kalbame apie neformalaus švietimo svarbą ir problemas. Kas tai yra? Nemokami būreliai mokyklose, papildomi laisvalaikio užsiėmimai kitose įstaigose ar privačiuose klubuose? Kaip nurodyta LR švietimo įstatyme, „neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo programas“.

Švietimo ir mokslo ministerija papildo: „neformaliojo vaikų švietimo paskirtis – tenkinti mokinių pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais. Neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo muzikos, dailės, meno, sporto, kitos mokyklos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai.

Neformaliai mokantis asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip formaliojo švietimo programos ar kvalifikacijos dalis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka arba aukštųjų mokyklų nusistatyta tvarka“.

Įvertinus visą neformaliojo ugdymo organizavimo tinklą, t. y. bendrojo ugdymo mokyklas, formalųjį švietimą papildančias neformaliojo ugdymo įstaigas ir neformaliojo ugdymo įstaigas bei privatų sektorių, ir suskaičiavus kiek lėšų neformaliam švietimui skiria valstybė, Europos Sąjungos fondai, savivaldybės ir patys tėvai – gauname labai nemažą sumą, tačiau kyla klausimų, ar ji išleidžiama tikslingai.

Duomenys apie neformaliojo švietimo teikėjus ir gavėjus nėra tikslūs ir yra neišsamūs, nėra sistemiškai renkami duomenys apie neformaliam švietimui skiriamas lėšas šalyje ir atskirai savivaldybėse. Neskaičiuojama kiek lėšų išleidžia tėvai savo vaikų neformaliajam ugdymui. Pats neformalaus ugdymo tinklas yra labai netolygus, ypač mažosiose savivaldybėse. Neformalaus ugdymo pasiūla formuojama, atsižvelgiant į tai, kokių sričių specialistų turima.

Skaityti daugiau: Viskas apie būrelius, arba kodėl kartais jie neįdomūs vaikams