Somalyje gimusi ir griežtoje tikinčių musulmonų šeimoje augusi rašytoja Ayaan Hirsi Ali savo knygoje „Bedievė“ aprašė vidinį virsmą, kuris įvyko jai pabėgus nuo sutartų vedybų į Olandiją: savo krašte ji buvo mokyta, kad bet koks moters kūno lopinėlio demonstravimas sukelia nevaldomas aistras vyrams, todėl moterys turi vilkėti palaikiais drabužiais, kurie slepia figūrą.
Ir kokia nuostaba ją ištiko, kai nutarusi pavažinėti su draugėmis dviračiu ir vilkėdama džinsus ji suvokė, kad niekam neįdomu, kaip ji atrodo ir ką vilki.
Rašytoja tapo Olandijos parlamento nare, bet vėliau emigravo į JAV. Jos didžiausias indėlis yra kova už musulmonų moterų teises.
Niekas nesiginčys, kad skirtingos kultūros skirtingai supranta moterų padėtį ir teises, bet beveik visose kultūrose skirtingais istorijos periodais buvo siekiama daryti didesnę ar mažesnę įtaką moterų elgsenai ar išvaizdai. Vakarai šiuo atveju nėra išimtis, skiriasi tik istorijos periodai, detalės ir spaudimo intensyvumas.
Daug metų mes kalbame apie neformalaus švietimo svarbą ir problemas. Kas tai yra? Nemokami būreliai mokyklose, papildomi laisvalaikio užsiėmimai kitose įstaigose ar privačiuose klubuose? Kaip nurodyta LR švietimo įstatyme, „neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo programas“.
Švietimo ir mokslo ministerija papildo: „neformaliojo vaikų švietimo paskirtis – tenkinti mokinių pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais. Neformaliojo vaikų švietimo programas vykdo muzikos, dailės, meno, sporto, kitos mokyklos, laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai.
Neformaliai mokantis asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip formaliojo švietimo programos ar kvalifikacijos dalis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka arba aukštųjų mokyklų nusistatyta tvarka“.
Įvertinus visą neformaliojo ugdymo organizavimo tinklą, t. y. bendrojo ugdymo mokyklas, formalųjį švietimą papildančias neformaliojo ugdymo įstaigas ir neformaliojo ugdymo įstaigas bei privatų sektorių, ir suskaičiavus kiek lėšų neformaliam švietimui skiria valstybė, Europos Sąjungos fondai, savivaldybės ir patys tėvai – gauname labai nemažą sumą, tačiau kyla klausimų, ar ji išleidžiama tikslingai.
Duomenys apie neformaliojo švietimo teikėjus ir gavėjus nėra tikslūs ir yra neišsamūs, nėra sistemiškai renkami duomenys apie neformaliam švietimui skiriamas lėšas šalyje ir atskirai savivaldybėse. Neskaičiuojama kiek lėšų išleidžia tėvai savo vaikų neformaliajam ugdymui. Pats neformalaus ugdymo tinklas yra labai netolygus, ypač mažosiose savivaldybėse. Neformalaus ugdymo pasiūla formuojama, atsižvelgiant į tai, kokių sričių specialistų turima.
Lietuvoje egzistuoja nematomi žmonės – tai skurstantieji. Ar stebėdami vis statomus naujus prekybos centrus ar atidaromus naujus restoranus, kavines ir barus, į kuriuos suplūsta daugybė žmonių, nepagalvojame, kad gyvenimas Lietuvoje nėra jau toks ir blogas, nes žmonės turi už ką pirkti ir pramogauti? Ar nepagalvojame, tai kur pagaliau tie skurstantys, apie kuriuos kalba ir rodo televizija?
 
Skurstančiųjų Lietuvoje mes nematome, nes jie gyvena socialinėje atskirtyje. Ką tai reiškia? Kad esi bent iš dalies atskirtas nuo visuomenės dėl savo skurdo, nes negali sau leisti to, ką leidžia dauguma visuomenės, ar būti ten, kur lankosi didžioji dalis visuomenės, tuose pačiuose atidaromuose prekybos centruose, restoranuose, baruose…
output Bv2WcuRudeniui artėjant tėvai suskubo pas šeimos gydytojus vaikams sveikatos pažymų. Tiek ikimokyklinukai, tiek ir mokyklas lankantys privalo iki rugsėjo vidurio pristatyti pažymas. Šeimos gydytojas įvertina bendrą sveikatos būklę, o odontologas - dantukų. Ugdymo įstaigos surenka duomenis, visi suprantame, kad pagrindinis rūpestis dėl vaikų sveikatos tenka tėvams, šeimai. Rudeniui artėjant tėvai suskubo pas šeimos gydytojus vaikams sveikatos pažymų. Tiek ikimokyklinukai, tiek ir mokyklas lankantys privalo iki rugsėjo vidurio pristatyti pažymas. Šeimos gydytojas įvertina bendrą sveikatos būklę, o odontologas - dantukų. Ugdymo įstaigos surenka duomenis, visi suprantame, kad pagrindinis rūpestis dėl vaikų sveikatos tenka tėvams, šeimai.